Lenkų prozos meistro Jerzy Pilcho apsakymų romanas „Mano pirmoji savižudybė“ (Moje pierwsze samobójstwo, 2006) kritikų laikomas brandžiausiu jo kūriniu, o pats autorius dažnai lyginamas su tokiais Vidurio Europos literatūros milžinais kaip Witoldas Gombrowiczius, Milanas Kundera ir Bohumilas Hrabalas.
Dešimt graudžiai lyriškų, elegantiškų ir iki ašarų juokingų istorijų J. Pilchas rafinuotai pažymi būtį įprasminančiais netekties ženklais. Vaikystę lydi mintys apie savižudybę, meilė gražiausiai pasaulio moteriai iškart nutrūksta, o močiutę primena tik jos vyro laidotuvės.
Pagrindinį knygos herojų, penkiasdešimtmetį rašytoją Piotrą, nuolat persekioja ne tik praradimai, bet ir „liuteroniškos“ šmėklos – Silezijos krašto tradicijų, papročių, pasaulėvokos ir pasaulėjautos atšvaitai. Priklausomybė nuo jų dažnai būna lemtinga ir tragiška.
