Neprisirišk

Švelniai tau prisipažinsiu: niekada neplanavau rašyti šios knygos. Ji užgimė manyje netikėtai – ne iš kruopštaus sumanymo ar išankstinio plano, o iš vidaus, tarsi tylus, bet galingas emocijų sprogimas. Aš vis dar prisimenu tą akimirką, kai pirmasis šios istorijos sakinys pasibeldė man į širdį. Tai buvo netikėta akimirka – lyg būčiau radusi seniai pamestą savo sielos dalelę, kuri staiga pareikalavo būti išgirsta.

Rašiau šią istoriją ne tam, kad įtikčiau ar pataikaučiau kam nors. Rašiau todėl, kad norėjau – paprastai ir nuoširdžiai. Man nereikėjo leidimo ar pritarimo, ir nemezgiau siužeto pagal svetimas taisykles. Gal tai skamba įžūliai? Gali būti. Tačiau be trupučio įžūlumo ir drąsos gyvenimas būtų nuobodus, ar ne? Aš tikiu savimi ir žinau: jei labai ko nors noriu, anksčiau ar vėliau tai pasiekiu.

Tai – istorija apie meilę. Ne tą išblizgintą, sterilią meilę iš pasakų, o tikrą – gyvą, netobulą, deginančią. Šioje istorijoje netrūksta geismo, netvarkos ir chaotiško ilgesio. Čia susiduria dvi stiprios sielos, kurios ne visuomet elgiasi gražiai ar tvarkingai. Jų jausmai siautėja lyg audra – jie žaidžia vienas kito jausmais, kartais įtraukdami, kartais žeisdami. Dialoguose netrūksta rafinuoto sarkazmo gaidelių. Tikra meilė kartais būna beprotiška netvarka – ir tai, mano nuomone, yra gražu.

Susipažink su Luna – mano herojė, provokuojanti ir laisva siela. Ji gali būti neįtikėtinai trapi akimirką, o jau kitą – stebėtinai stipri. Luna man – mįslė ir veidrodis vienu metu. Kartais, rašydama ją, pagaunu save galvojančią: kiek joje yra manęs? To neatskleisiu – paliksiu tau spręsti. Tebūnie tai mažas žaidimas tarp mūsų: skaitysi ir spėliosi. Dabar ši istorija – mano staigaus kūrybinio sprogimo vaisius – atsidūrė tavo rankose. Perspėju: tavęs nelepinsiu steriliais jausmais ar cenzūruotomis tiesomis.

Aš nerašiau, kad įtikčiau. Rašiau, nes norėjau.

Su meile, ironija, šmaikštumu – Inesa Mika