Žmogus, kuris buvo Ketvirtadienis

Turbūt geriausiame katalikų rašytojo romane pasakojama apie Aukščiausiąją anarchistų tarybą, siekiančią pakeisti pasaulio tvarką. Šioms chaoso jėgoms siekia sutrukdyti Gabrielis Saimsas, ne ką mažiau fantastiškas personažas negu visi anarchistai kartu sudėjus: tvarkos poetas, mosuojantis lazdoje paslėpta špaga.
Visame kūrinyje tvyro kupina nerimo, siaubo laukimo atmosfera, kurią palaiko itin meistriškai supinta intriga. Tai tikrai puikus, klasikinis, įtempto siužeto ir paradoksų meistro G.S. Chestertono romanas.
Pasak paties autoriaus, „knygoje siekiau aprašyti nevaldomų abejonių ir nevilties kupiną pasaulį, kokį tuo metu labai mėgo aprašinėti pesimistai; jame tėra silpnutis vilties spindulėlis (…), vilties, kurią probėgšmais būgštaudami juto net didžiausi pesimistai“.