„Ši nerimastinga, keisto grožio knyga ne tik atgaivina seną legendą priartindama ją prie mūsų dienų, bet ir pateikia klausima – kas gi yra stipresnis: civilizacija ar gamta, mūsų gyvenimo būdas ar laukinis prigimties šauksmas?..”
Renata Šerelytė
Debiutinis Eowyn Ivey romanas nukelia i 1920 metus, atšiaurią ir sniegingą Aliaską. Vaikų neturintys sutuoktiniai Džekas ir Meibelė ima tolti vienas nuo kito. Jį slegia alinantys ūkio darbai, ją – gniuždanti vienatvė. Vis dėlto iškritus pirmam sniegui vyrą ir žmoną apima nežabojamas džiaugsmas. Dūkdami lauke jie nulipdo sniego vaiką. Kitą rytą vaiko nebėra, bet Džekas ir Meibelė išvysta miško pakraščiu skuodžiančią šviesiaplaukę mergaitę.
Maža mergaitė sutuoktiniams atrodo lyg stebuklingas miškų vaikas. Lapės lydima ji medžioja, laksto sniego paviršiumi nepalikdama pėdų ir visiškai viena išgyvena laukiniuose Aliaskos miškuose. Mėgindami suprasti mergaitę, tarsi atėjusia iš stebuklinės pasakos knygos puslapių, Džekas ir Meibelė ją pamilsta lyg tikrą dukterį. Tačiau pasakos visada baigiasi ir tai, ką sutuoktiniai sužino apie šį žavingą vaiką, juos pakeičia visam laikui.
