Šimtaveidis!
Jau vien išgirdus tą vardą, žmogų nupurtydavo šiurpas. Tačiau Alanas Vemberis nežinojo, kas yra baimė. Apie jo drąsą tiek armijoje, tiek policijoje sklido legendos. Ir vis dėlto jau pačiame Šimtaveidžio varde slypėjo kažkas tamsaus ir mirtinai pavojingo, kažkas atstumiančio – lyg šaltas ir bejausmis kobros akių žvilgsnis.
