Serija: „Klasika #14“.
Į šiuolaikinę prancūzų literatūrą Marguerite Duras (1914-1996) įžengė kaip egzotišką pasaulį, vaizduojanti rašytoja. Meilė kaip dvasios išganymas, ilgesingas laukimas, herojų bandymas išvengti beprotiškos meilės ir nusikaltimo kelių – tokios M. Duras temos. Autorė atkakliai tyrinėja geismus ir aistras, tačiau atsisakydama psichologinės analizės savo personažus palydi per gyvenimą neatskleisdama jų poelgių priežasčių. Nors laikoma „naujojo romano“ atstove, M. Duras liko jo nuošalyje, įžengusi į grynai asmeninių temų pasaulį. M. Duras rašo apie viską, kalba apie viską – priešingai nei dauguma mūsų epochos intelektualų, kurie verčiau linkę patylėti. Kas tas jūrininkas iš Gibraltaro, kurio ieško jauna moteris? Tai žmogus, kurį ji mylėjo ir kuris dingo – galbūt miręs, o gal kur slapstosi. Tai jaunystė, nusikaltimas ir nekaltumas, jūrą, kelionės… Moteris sutinka kitą vyrą, kuris pakeitė savo gyvenimą. Jis laisvas. Jis neturi nė su. Jis padės jai ieškoti jūrininko iš Gibraltaro, nes tik jūrininką ji tikrai myli. Ar suras? Jei suras – ateis jų meilės pabaiga.
