Yra romanų, kurie užkliudo giliausias žmogaus egzistencines stygas. Romanas „Sugrąžintoji” – kaip tik toks. Mergaitė su lagaminu vienoje rankoje ir batų krepšiu kitoje yra priversta paskambinti į nepažįstamųjų duris. Jas, spiginančiomis akimis ir išsidraikiusiomis kasytėmis, atidaro… jos sesuo Adrijana, nors anksčiau juodvi niekada nebuvo susitikusios. Taip prasideda pasakojimas apie Sugrąžintąją, kuri vieną dieną neteko visko: patogių namų, geriausių draugių ir besąlygiškos tėvų meilės.
Norint susitaikyti su dvigubu atsisakymu ir dviguba našlaityste, turint dvi gyvas motinas, jai tenka grįžti prie savo pačios šaknų. Ir Donatella Di Pietrantonio puikiai žino, kokiais žodžiais tai išsakyti, ji moka papasakoti apie motinystę, atsakomybę ir rūpestį.
Donatella di Pietrantonio debiutavo 2011 m. romanu „Mano motina kaip upė” – jis laimėjo Tropėjos literatūrinę premiją. Antrasis romanas, „Mano gražuolė” (2013), laimėjo „Brancati” premiją ir pateko tarp premijos „Strega” finalistų. 2017 m. pasirodęs romanas „Sugrąžintoji” buvo apdovanotas „Campielo” premija ir sulaukė didelės sėkmės Italijoje