Žmogus, vardu Deivas

„Visus tuos metus iš paskutiniųjų stengeisi mane palaužti, o aš vis tebesu čia. Aš klydau, klupau, bet nepalūžau – iš klaidų tik pasimokiau. Dėl savo problemų nekaltinu kitų. Pats su viskuo susidorosiu. Pamatysi, vieną dieną aš kuo nors tapsiu“.

Šie žodžiai aštuoniolikmečio Deivo Pelcerio pareiškimas savo motinai. Deivo tėvas niekada nesikišo į motinos smurtavimą, kai ši marino vaiką badu, laikė šaltyje ar kankino kaip tik įmanydama. Ši moteris yra pasakiusi savo sūnui galinti jį nužudyti kada tik panorėsianti. Ir beveik taip padariusi. Su nepalaužiama dvasios stiprybe Deivas Pelceris kviečia skaitytojus leistis kelionėn. Gėdą išmokti paversti pasididžiavimu, nutolimą – suartėjimu. Kaip padarė jis, paprastas berniukas, atradęs savo širdyje laisvę.