kūrinys vietoj romano ar ties romano riba, atspindintis mano
nuolatines „talpesnės formos“ paieškas. […] Rašydamas šią
knygą, tenkinau metų būvyje vis ryškėjantį giluminį poreikį:
įžengti į mūsų laikų istorija ar tiesiog mūsų civilizacija vadinamą
žmogiškųjų dalykų tankmę. Tai nuostabus reginys, ir, pats jame
dalyvaudamas, stebėdavausi tam tikru neaprėpiamu šių žodžių
pertekliumi. Sendamas pasidariau tarsi namas, atviras kadaise
pažinotų, taip pat iš nuogirdų ar knygų pažįstamų žmonių
balsams. Ištisa raizgalynė susipynusių likimų, tragiškų ir komiškų,
spalvų, formų, įvairių kalbų ir įvairių tarčių garsų.
