Abėcėlė

kūrinys vietoj romano ar ties romano riba, atspindintis mano

nuolatines „talpesnės formos“ paieškas. [...] Rašydamas šią

knygą, tenkinau metų būvyje vis ryškėjantį giluminį poreikį:

įžengti į mūsų laikų istorija ar tiesiog mūsų civilizacija vadinamą

žmogiškųjų dalykų tankmę. Tai nuostabus reginys, ir, pats jame

dalyvaudamas, stebėdavausi tam tikru neaprėpiamu šių žodžių

pertekliumi. Sendamas pasidariau tarsi namas, atviras kadaise

pažinotų, taip pat iš nuogirdų ar knygų pažįstamų žmonių

balsams. Ištisa raizgalynė susipynusių likimų, tragiškų ir komiškų,

spalvų, formų, įvairių kalbų ir įvairių tarčių garsų.