Vaikystės pabaiga

Žmonija jau buvo užkopusi ant pirmojo laiptelio, vedančio į kosmosą, kai duris į jį užtrenkė siuzerenais praminti galingi ateiviai, pareiškę, kad žvaigždės – ne žmonėms.

Ir ne todėl, kad būtų baudę žmones. tiesiog laikė juos tam nepasirengusiais.

Tačiau siuzerenai sukūrė žemę rojų: žmonėms nebegrėsė nei karas, nei badas, nei ligos. Visi galėjo gyventi kaip tik norėjo, nesirūpindami rytojumi.

Bet kai kuriems žmonėms tokia būtis kėlė nerimą – ko dabar siekti, kodėl siuzerenai tokie geranoriški, kodėl jie nenori pasirodyti žmonėms, koks tikrasis jų tikslas? Į visus klausimus anksčiau ar vėliau randami atsakymai, bet ar jie atneš džiaugsmą…

1953 m. parašytas pirmasis A. C Clarke’o romanas “Vaikystės pabaiga” tapo vienu svarbiausių jo kūrinių. Kaip XXa. fantastika neįsivaizduojama be A. C. Clarke’o, taip jo kūrybinis palikimas – be “Vaikystės pabaigos” — romano, formavusio šiuolaikinį požiūrį į nežemišką gyvybę, neatpažintus skraidančius objektus ir pasaulio ateitį.