Anna Burns — Pienininkas

pagal |

Anna Burns — Pienininkas

Bevardžiame mieste nėra nieko blogiau negu būti įdomiai, nes tai reiškia, kad esi pastebima, o būti pastebimai – pavojinga. Mergina, vadinama tiesiog vidurine seserimi, mažiausiai to norėtų. Ypač kai bendruomenėje, kur teritorijos pasidalijusios į „šiapus“ ir „anapus“, kur yra neutralių ir išdavikiškų televizijos laidų, teisingo ir neteisingo sviesto, draudžiamų ir leistinų vardų, ką bedarytum, viskas yra politinis pareiškimas. Pastebimas ir apkalbamas kiekvienas žingsnis. O gandai šioje bendruomenėje greitai virsta visiems žinomais faktais, užtraukiančiais siaubingas pasekmes.

Vidurinė sesuo netyčia patraukė nepageidaujamą galingo, bauginančio vyro – Pienininko – dėmesį. Tačiau ji ir taip turi dėl ko sukti galvą: slepia nuo mamos santykius su „galbūtvaikinu“, o dabar nuo visų – ir susidūrimus su Pienininku. Bet apie jį suuodžia pirmas svainis, ima sklisti gandai. Ir kaipgi juos sustabdysi, kai liežuviai jau palaidi? Pienininkas atkaklus, paskalos plinta, vidurinę seserį įvykiai neša nevaldoma tėkme.

Anna Burns (g. 1962) – pirmoji prestižine Man Booker premija įvertinta autorė iš Šiaurės Airijos. Šį apdovanojimą pelnė už romaną „Pienininkas”, kuriame aktualios temos aptariamos nevengiant kandaus humoro ir ironijos. Tai istorija apie brutalumą, žmogaus teisių suvaržymą, seksualinę prievartą, pasipriešinimą. Kūrinys vertinamas už autorės gebėjimą bejėgiškos baimės kupiną atmosferą perteikti išskirtine kalba.