Aprašymas

Po senuoju pribuvėjų medžiu ištisas kartas gimė vaikai, buvo perduodamos moterų žinios ir saugomos istorijos, kurių svetimiems nevalia girdėti. Tačiau tą dieną, kai gimė Alietė, medis tapo ne tik naujos gyvybės, bet ir skaudžios netekties bei ilgai nutylėtos šeimos paslapties liudininku.

Motinos netekusią mergaitę užaugina močiutė – patyrusi pribuvėja, senųjų gydymo būdų ir mikmakų tradicijų sergėtoja. Ji moko Alietę pažinti vaistažoles, padėti ateiti gyvybei ir saugoti protėvių išmintį. Atrodytų, vieną dieną Alietė turėtų perimti jos vietą. Tačiau užaugusi ji nusigręžia nuo bendruomenės, palieka gimtuosius namus ir pasirenka gyvenimą, kuriame praeičiai nebelieka vietos.

Po daugelio metų močiutės mirtis priverčia Alietę sugrįžti. Apleistuose namuose ir prie senojo medžio jos laukia ne tik vaikystės prisiminimai, bet ir neišgyventas sielvartas, prarasta meilė bei klausimai apie jos pačios kilmę. Kuo giliau Alietė leidžiasi į šeimos praeitį, tuo aiškiau supranta: kai kurios paslaptys saugomos ne tam, kad apsaugotų žmogų, o tam, kad neleistų jam sužinoti, kas jis iš tiesų yra.