„Papasakok apie kalakutą, Džo“ puikiai atsiskleidžia Alano Maršalo – genialaus pasakotojo – talentas ir gyvenimiška patirtis. Daugumos apsakymų temos – socialinės, taigi nelengvos. Kūriniuose aprašoma skurdas, sudėtingi žmonių santykiai, meilė, senatvė, negalia, netektis, paauglio brandos laikotarpis. Kai kurie apsakymai turi autobiografinių elementų – neretai istorija pasakojama Alano akimis. Nemažai apsakymų kalba apie žmogaus ir gamtos (gyvūnų) santykį. Rašytojas labai dėmesingas detalėms, į pasaulį jis žvelgia delikačiai ir užjaučiamai.
