Smaragdo knyga

Visi istoriniai romanai iškelia žaismingą, bet sykiu ir rimtą klausimą: kaip anais laikais būčiau elgęsis aš? Tai tarsi tas amžinai ramybės neduodantis klausimas, kuo būčiau tapęs, jeigu kurioje nors gyvenimo kryžkelėje būčiau pasukęs kitu keliu. Rašydama istorinius romanus jaučiuosi gavusi galimybę nugyventi kitą gyvenimą — nepažįstamuose, spalvinguose, kupinuose aistrų pasauliuose. Medžiagos semiuosi iš arabų kronikų ir jaučiuosi it kokia atradėja: daugelis tų tekstų dar neišversti į jokią Europos kalbą. Bet didžiausias mano noras — užuosti tuos pasaulius, jų paskanauti ir išgyventi tai, ką skaitau.