Fiodoras Dostojevskis – Lošėjas

pagal |

Vienas žymiausių XIX a. pasaulio romanistų yra rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. Tikras savo laiko kūdikis, persiėmęs savo epochos idėjomis, jis kartu nujaučia daugelį esminių XX a. proble­mų ir meno bruožų, yra šiuolaikinio psichologinio romano ir vadinamosios polifoninės prozos pradininkas, į literatūrą sugrąžina amžinųjų, egzistencinių ir moralinių klausimų svarstymą. Svarbiausi jo kūrybos klausimai — gėrio ir blogio santykis pasaulio sąrangoje, kančios, tikėjimo, dorovės principų prasmė ir vertė, žmogaus pri­gimties dvilypumas ir jo tobulėjimo galimybės. Dostojevskio kūryboje galima įžvelgti realizmo mokyklą, kai kuriais bruožais jis artimas natūralizmui, daugeliu esmingų savybių jo kūryba yra atrama ir XX a. modernistams.

Romano „Lošėjas“ turinį sudaro aistringos meilės istorija. Norėdamas išgelbėti pamiltą gražią ir protingą moterį Poliną, Aleksejus Ivanovičius pradeda lošti rulete, bet, įpuolęs į lošimo azartą, praranda savo meilę. Romane atsispindi autentiška autoriaus patirtis. 1867-1871 m. vie­šėdamas Europoje F. Dostojevskis lošė visiškai pamesdamas galvą, pralošdamas paskutinius šeimos pinigus. Tik po keleto metų šios pragaištingos aistros pavyko atsikratyti.

(Visited 147 times, 1 visits today)